KONKURSAI
MOKYKLOS VILNIAUS ŠEŠKINĖS RAJONE REKONSTRAVIMO PROJEKTAS
Esamo tipinio pastato „prasilenkiantys“ korpusai sujungiami į vientisą struktūrą nauju stačiakampiu tūriu su atriumu. Apibendrinta tūrinė kompozicija papildo šiuo metu kiek išskydusį urbanistinį audinį. Pastato mastelis išlieka smulkus, todėl aplinkiniame kontekste. Sklypo plane ypatingas dėmesys skirtas viešų ir privačių bei aptarnaujančių erdvių atskyrimui, kokybiškų želdynų, sporto aikštynų ir mokinių laisvalaikio erdvių kūrimui, pastato patalpų ir lauko erdvių funkciniams ryšiams.
Naujojo pastato tūrio atriumo erdvė tampa pagrindiniu pastato įvaizdžio elementu ir rišamąja funkcinių ryšių grandimi. Siekiant pabrėžti šios erdvės svarbą, jos akcentu tampa visą pastatą šiaurės-pietų kryptimi kertanti šviesos juosta – „pjūvis“. Tam tikru metu į pastatą patenkantis saulės spindulys tarsi tampa materialia pastato dalimi. Fasadų apdailos sprendiniams naudotas kontrasto principas – atskirtos esamo pastato kontūrą atkartojančios pastato dalys nuo naujojo pagrindinio pastato tūrio. Planuojami dvigubi fasadai: apatinis skaidrus ir viršutinis – ažūrinis. Pagrindinio tūrio viršutinis fasadas dengiamas medžio lamelėmis, o kitų tūrių – tamsaus perforuoto metalo kasetėmis, papildant jas žaismingais apskritimais, raudono molio apvadais. Naudojant dvigubus fasadus išlaikomas vientisas tūrio vaizdas, tačiau pastato aplinka maksimaliai įsileidžiama į jo vidų.
Visoms vidaus erdvėms numatoma santūri apdaila, leidžianti sutelkti mokinių dėmesį mokymo procesui. Papildomi akcentai, suteikiantys žaismingumo, numatomi bendrosiose ir mokinių poilsio erdvėse. Interjere didelis dėmesys skirtas galimybei transformuoti erdves pagal poreikį. Pastato centre, abipus atriumo esančios aula ir sporto salė, gali būti naudojamos įvairaus dydžio renginiams – lengvų atitvarų konstrukcijomis gali būti suformuotos erdvės užkulisiams, lankytojų rūbinėms, iš modulinių elementų sumontuotos reikalingo dydžio tribūnos. Vykstant įprastam mokymo procesui atriumo erdvė pratęsia bibliotekos ir valgyklos erdves.
Devizas: Blyksnis
Užimta vieta konkurse: 2 vieta
Projektas rengtas: 2023 metais
MULTIFUNKCINIO KULTŪROS CENTRO TARTU (ESTIJOJE) STATYBOS PROJEKTAS
PROJEKTO APRAŠYMAS
Tartu trikampio koncepcija – funkcinį tikslą suburti tris skirtingas kultūros institucijas po vienu stogu paverčia įdomia architektūrine istorija. Miesto muziejus, pagrindinė biblioteka ir renginių centras sujungiami į vieną pastatą, kad įgautų šiuolaikišką išvaizdą, esminį praktiškumą ir vertingą jaukumą. Tai yra trys pagrindiniai komponentai, kurie šiais laikais padeda pritraukti gana išsiblaškiusius miestiečius šiek tiek sulėtinti tempą ir ramiai iš naujo atrasti amžinąsias vertybes. Visame pastate taikoma filosofija sutelkti dėmesį į esmę ir padėti lankytojui naudotis teikiamomis pramogomis per ramią aplinką pastato viduje ir išorėje.
Pagrindinis pastato privalumas – didelis eksploatuojamas stogas. Ši erdvė savo masteliu yra arčiau viešųjų miesto erdvių ir leidžia sukurti įspūdį, kad lankytojas vaikšto natūraliu žaliu šlaitu ir takais, o ne pastato stogu. Tokiu būdu teritorija po pastatu grąžinama pilnai miestiečių naudojimui, taigi faktiškai miesto parko dydis išlieka nepakitęs. Be to, dirbtinė šios erdvės kilmė leidžia sukurti daugybę atskirų ir skirtingų įvaizdžių zonų bei keisti augmenijos intensyvumą, išsidėstymą ir charakterį, nekuriant grėsmė natūralioms buveinėms.
Visą eksploatuojamo stogo svorį atlaiko monolitinė stogo danga, kuri savo ruožtu leidžia tolygiau paskirstyti apkrovas ir numatyti reikiamas technologines angas, tokias kaip stoglangiai, išėjimai iš evakuacinių laiptų, ventiliacijos šachtos ir kt. Architektūrinė veikiančio stogo raiška leidžia užmaskuoti komunikacijos išėjimus ant stogo ir įrengti jį toliau nuo lankytojų srauto.
Pastato sienų tinklą sudaro laikančiosios monolitinės sienos ir lengvos konstrukcijos aklinos bei skaidrios pertvaros. Monolitinių gelžbetoninių sienų panaudojimas leidžia įrengti lankytojams skirtas erdves – renginių ir kino sales. Taip pat ši technologija leidžia užtikrinti mažesnes išlaidas vidaus apdailos darbams neprarandant estetinės vertės. Natūralaus betono paviršiai atrodo estetiškai ir prabangiai. Daugelis pastato erdvių suprojektuotos taip, kad eksploatuojant pastatą, esant poreikiui, būtų galima keisti erdvių dydžius, jas grupuoti arba, priešingai, atskirti pagal poreikius. Pasirinktas architektūrinis sprendimas suteikė galimybę sumažinti išorinių sienų plotą, o tuo pačiu ir neprarasti natūralios saulės šviesos teikiamos naudos.
Siekiant užtikrinti kuo mažesnį pastato poveikį miesto parkui ir įrengti reikiamas erdves numatytoms funkcijoms (pavyzdžiui, dviračių saugojimo vietas vakarinėje pastato pusėje), projektuojant pastatą buvo numatytos konsolinės pastato dalys. Konstrukciniu požiūriu šie praktiški ir estetiškai patrauklūs sprendimai kelia nemažai iššūkių, todėl šiuo atveju, siekiant užtikrinti bendros konstrukcinės schemos standumą, buvo pasirinkti ažūriniai laikantys fasadai, kurie labiau paskirstytų perdangoms tenkančias apkrovas. Būtina paminėti, kad šių konstrukcijų „šoninis“ gaminys – unikali ir estetiškai kokybiška fasadų architektūrinė išraiška, traukianti stebėtojų akis tiek viduje, tiek išorėje.
Pastato pagrindinę laikančiąją konstrukciją sudaro monolitinių gelžbetoninių kolonų ir monolitinių gelžbetoninių perdangų tinklas. Atskirų pastato dalių standumą užtikrina evakuacinių laiptinių ir liftų šachtos. Kartu su laikančiomis monolitinio gelžbetonio sienomis šie sprendimai leidžia įrengti didelius tarpatramius ir užtikrina efektyvų išteklių naudojimą.
Devizas: Tartu Triangle
Projektas rengtas: 2023 metais
Autoriai: Aurimas Daunoravičius, Ugnė Petrevičiūtė
Konkurso informacija: Tartu
IGNALINOS AE VISUOMENINIO PASTATAO STATYBOS PROJEKTAS
Devizas: Atominės panoramos
Užimta vieta konkurse: 2 vieta
Projektas rengtas: 2021 metais
PAMINKLAS VANAGUI
Projektu „Tautos skydas“ siekiama sutvarkyti Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse Vilniuje. Asmenybės ir jos nuopelnų atminimo įamžinimui skirtas paminklas – antkapis sukurtas kaip vientisas architektūrinis - skulptūrinis objektas, kurio atskiri segmentai dera tarpusavyje bei harmoningai įsilieja į jau suprojektuotą Lietuvos valstybės vadovų laidojimo vietos visumą.
Nustatant tinkamas proporcijas buvo nuodugniai studijuota vieta ir galimos apžvalgos perspektyvos. Pasirinktas mastelis ir vertikali 2,5 m aukščio ašis leidžia paminklui būti pastebimam net ir nuo apačioje esančio tako prieš Sausio 13-osios Aukų memorialą. Santūri kompozicija negožia aukščiau esančių Kovo 11-osios akto Signatarų kvartalo kapaviečių, tačiau gan masyvios formos leidžia pačiam antkapiui būti pakankamai gerai matomam įvairuojančiame fone. Tamsokas koloritas, kolona su biusto formos portretu – elementai, siejantys Projektą su jau esama gretima kapaviete. Monumentalų reprezentacinį kompleksą, kuriam jaukumo bei subtilios dinamikos teikia prisitaikymas lenktų formų terasomis prie esamo išraiškingo miškingos vietovės reljefo, panašiomis savybėmis darniai papildo projektas „Tautos skydas“.
Devizas: Tautos skydas
Užimta vieta konkurse: 4 vieta
Projektas rengtas: 2020 metais
PAMINKLAS SMETONAI
Prezidentas Antanas Smetona – viena svarbiausių istorinių nepriklausomos Lietuvos valstybės asmenybių. Jis tapo pirmuoju ir paskutiniuoju tarpukario Lietuvos vadovu, kurio politinėms pažiūroms ir vadovavimo būdui bene labiausiai tinka apibūdinimas „savitas kelias“. Būtent ši mintis padiktavo A. Smetonos atminties įprasminimui skirtų objektų – skulptūrinės kompozicijos įrengimo ir viešosios erdvės sutvarkymo – kompozicinius bei semantinius principus.
Aikštę ir akmeninę stelą vienijančiu elementu pasirinktas Aukštaitijos tautinės juostos motyvas – kaip lietuvių tautos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės simbolis. Dominuojanti dinamiška rombo forma simbolizuoja nuolatinę kaitą, judėjimą ir istorijos tėkmėje atsispindinčius pasikartojimus. Į juostą suausta daug skirtingų gijų: ją kūrusių žmonių likimų, darbų ir jausmų, istorinių įvykių atminties, tačiau bendrai matoma visuma – prasmingas vienalytis audinys su savo unikaliu raštu, užkoduotu tautinėje sąmonėje. Memorialinės stelos vieta parinkta dešinėje pusėje, arčiau gatvės, kad kompoziciškai įprasmintų A. Smetonos vietą Lietuvos valstybingumo ištakose, o kairėje pusėje (šalia Vilniau g.) aikštės grindinys neturi griežtos ribos – juosta kaip ir istorija nėra baigtinė. Kita vertus simboliška ir tai, kad skulptūrinė kompozicija stovi Jogailos gatvės ašyje: tai aliuzija į ilgą, vientisą, nors ir kryžkelių gausią Lietuvos valstybės istoriją, rašytą skirtingų ryškių asmenybių ir atvedusią Lietuvos vardą į mūsų laikus.
Devizas: Juosta
Projektas rengtas: 2020 metais
